Mezgimui reikia naudoti natūralias šio paukščio spalvas – mėlyną, geltoną, žydrą ir, žinoma, ploną nėrimo kabliuką (2,5 mm).
Mes pradedame megzti nuo krūtinės. Užmetame 10 oro kilpų, kurias vėliau megzti dvigubu nėrimo dygsniu.
Iš paskutinės eilutės kilpos iš karto mezgame 3 akis 1 dygsniui, kad šis galas būtų suapvalintas. Mes ir toliau rišame grandinę st./s 1 n iš apačios.
Numezgę iki ribos, šį kartą elgiamės kitaip: eilę baigiame ir naują pradedame nuo nustatyto ženklo.
Dabar „prie posūkio“ iš kiekvienos kilpos mezgame 2 akis su 1 n (kartokite 7-8 kartus).
Iš viso mezgame apie 6-7 tokias pusiau ovalias eilutes, vieną galą paliekant tiesią.
Ši plokščia pusė taps uodegos formavimo vieta, kurią pirmiausia mezgame geltonais siūlais (3 st./s 2 n iš vienos kilpos su pramušimu viename siūle).
Antrą uodegos eilę vėl užima mėlyni siūlai, iš kurių šį kartą mezgami pavieniai nėrimai.
Mėlyną siūlą reikia įdirbti tik vieną kartą ir tik trečioje vešlios povo uodegos eilėje. Per vieną stulpelį turėtumėte iš karto ištraukti 3 kilpas, pakaitomis jas siūlais, tada priveržkite kartu. Taip susidaro „tuberkulas“, kurį paprastai turėtų sudaryti 7–8 kilpos (įskaitant siūlus).
Po kiekvieno tokio „tuberklio“ megzkite po 2 akis. P.
Būtent po šiomis kilpomis kitoje eilutėje megztos 4 siūlės su 1 n, atstumas tarp jų vėlgi 2 coliai. P.
Uodegą vėl užbaigia geltonų siūlų „gumbai“, kurie megzti iš 2 ankstesnės eilės tarpinių grandininių siūlių.
Galvą mezgame apskritu dygsniu, st./s 1 n. Snapą ir keterą darome iš oro kilpų.
Kiekvienos kuokšto plunksnos gale padarome apskritimą (jungiame 8 ir 5 kilpas).
Kaklą mezgame tiesiai nuo galvos, po to prisiuvame prie paukščio kūno.
Tą patį darome ir su letenėlėmis, tik jas reikėtų padaryti šiek tiek plonesnes, todėl grandinėlę mezgame dvigubu dygsniu. n.
Jei pageidaujama, uodegą galima papuošti karoliukais ar blizgučiais, tačiau toks paukštis jau pasiruošęs tapti puošmena.
